Esminiai kultūriniai poslinkiai, ilgalaikis pandemijos poveikis šeimoms ir „pandemijos kartos“ vaikams, dirbtinio intelekto kuruojamas ir kuriamas turinys iš naujo formuoja tėvystę, ikimokyklinio ugdymo patirtį ir tai, kaip jauniausia auditorija įsitraukia į pramoginį bei edukacinį turinį. Tai buvo vieni svarbiausių akcentų ką tik San Diege (JAV) pasibaigusioje konferencijoje apie turinį vaikams „Kidscreen Summit“. Konferencijoje lankėsi prekių ženklų „Kakė Makė“ ir „Nelly Jelly“ vystymo komandos vadovė Simona Krasauskienė.
Šeima tampa komanda, bandančia laviruoti neapibrėžtume
Panašu, kad šiandien vienas svarbiausių veiksnių, formuojančių tėvystės ir vaikystės patirtis, yra neapibrėžtumas ir suvokiamos pasaulyje kylančios grėsmės. Ši tendencija prasidėjo per pandemiją ir tęsiasi iki šiol. Ypač iškalbinga statistika pateikta vienoje iš pagrindinių konferencijos diskusijų: 83 proc. tėvų mano, kad pasaulis tampa vis nesaugesnis vaikams, 81 proc. sako, kad tėvai patiria per didelį spaudimą būti tobuli, o 75 proc. mano, kad šiandien būti tėvu yra sunkiau, nei ankstesnei kartai. Be to, vis daugiau tėvų nepasitiki jokiais autoritetais, o tai turi ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių vaikų auklėjimo strategijoms. Tad, galima sakyti, nerimas ir jo valdymo strategijos, kaip ir emocinis intelektas, tampa esminiais įgūdžiais, kurie, tėvų nuomone, labiausiai pasitarnaus vaikams ateities iššūkių akivaizdoje“, – pažymi S. Krasauskienė.
Šios tendencijos ypač išsamiai analizuotos per diskusiją „Naujoji ikimokyklinukų ugdymo paradigma: kaip gyvena šeimos su mažais vaikais“, kurioje dalyvavo vaikų turinio žvaigždės: „Nickelodeon“ prekių ženklo ir turinio analizės vyresnioji viceprezidentė Andrea Strauss ir „Wonderworks insights + Strategy“ bendrakūrėja ir partnerė Jane Gould.
„Daugiau ryšio – mažiau disciplinos, taip galima apibūdinti šiuolaikinių tėvų motto“, – dalijasi įžvalgomis S. Krasauskienė. Pasak jos, šiandieniniai tėvai pirmenybę teikia emociniam ryšiui, saviraiškai ir prisitaikymui, o ne tradicinei drausmei ir hierarchijai. Šeimos vis dažniau veikia kaip komandos, kuriose vaikai – visaverčiai nariai, į kurių nuomonę įsiklausoma, o kai kada net vadovaujamasi priimant visai šeimai svarbius sprendimus, ypač kai kalba pasisuka apie įvairius pirkinius ar bendrą šeimos laisvalaikį. „Todėl ir vaikų turinys, kuris padeda atpažinti ir įvardyti jausmus, mokytis spręsti kasdienes situacijas ar net diskutuoti su tėvais apie emocijas, tampa ypač svarbus ir išgyvena bumą jau nuo pandemijos laikų – tai pastebėjome iš susidomėjimo ir tokiu Kakės Makės turiniu Lietuvoje“, – pastebi pašnekovė.
Pandemijos karta susiduria su unikaliais iššūkiais
Kaip pasakoja S. Krasauskienė, nors Europoje, ypač Šiaurės regione, pandemijos poveikį, rodos, nustelbė šalia vykstantis karas, psichologiniu ir socialiniu požiūriu pandemijos pasekmės vis dar daro didelę įtaką vaikams ir šeimų gyvenimui.
„Labai įdomus buvo ikimokyklinukų skirstymas pagal amžių, aiškiai parodęs, kad vadinamoji pandemijos karta, gimusi 2017–2022 metais, tikrai egzistuoja. Epidemija turėjo reikšmingos įtakos vaikų ankstyvajai socializacijai, emocijų reguliavimo įgūdžiams, prisitaikymui prie socialinių situacijų ir savarankiškumui“, – sako ji.
Pavyzdžiui, net 2–3 metų vaikai, gimę jau po pandemijos, auga su tėvais, kurie vis dar atsigauna po pandeminio streso ir kitų pasekmių. 4–5 metų vaikai, gimę per pandemijos įkarštį, didžiąją vaikystės dalį praleido šeimos burbulo pasaulyje, turėjo ribotas socializacijos galimybes. 6–7 metų vaikai ikimokykliniais metais patyrė didžiausią sukrėtimą – jie žino, kaip pasaulis atrodė iki pandemijos, todėl karantinai, nuotolinis mokymasis ir ekonominis tėvų nesaugumas jiems turėjo didelės įtakos.
„Ši realybė diktuoja ir svarbiausias užklausas vaikų turiniui – jis turi tartum kompensuoti esminius iššūkius – skatinti socialinius įgūdžius, mokyti empatijos ir padėti suprasti socialinį pasaulį per istorijas bei personažus, su kuriais vaikai gali tapatintis“, – sako pašnekovė.
Vis dėlto ne visos pandemijos pasekmės buvo neigiamos. Karantinas paskatino šeimas atrasti daugiau bendrų interesų ir veiklų, o tėvai pradėjo aktyviau įsitraukti į vaikų auklėjimą. „Po pandemijos pastebime artimesnius šeimos ryšius, didesnį tėvų įsitraukimą į vaikų ugdymą ir net darbo bei gyvenimo balanso pokyčių – dabar tėvai dažniau derina darbą prie šeimos poreikių, o ne atvirkščiai“, – pasakoja S. Krasauskienė.
Autoriteto erozija ir savo kelio paieškos
Kitas svarbus pandemijos padarinys – tradicinių autoritetų erozija ir tėvų polinkis ieškoti individualių auklėjimo būdų. Skirtingai nei ankstesnės kartos, kurios rėmėsi ekspertų patarimais, šiandieniniai tėvai dažniau ieško alternatyvių ugdymo metodų, bendraminčių bendruomenėse dalijasi patirtimis ir kuria savitas auklėjimo strategijas.
„Anksčiau taisyklių laikymasis reiškė sėkmę, o dabar vis dažniau girdimas klausimas: „Kas tau tinka? Tai švelnus auklėjimas, kurio esmė – individuali vaikų laimė, savęs atradimas, emocinė gerovė ir autentiškumas“, – pastebi S. Krasauskienė.
Personalizuotas turinys, turintis stiprinti šeimas
Besikeičiantis auklėjimo stilius ir augantis tėvų įsitraukimas į vaikų ugdymą reiškia, kad keičiasi ir lūkesčiai turiniui – tėvų nuomone, jis turi ne tik linksminti, bet ir lavinti emocinį intelektą, stiprinti šeimos ryšius, o svarbiausia – būti pritaikytas visai šeimai, o ne tik vaikams.
„Statistika rodo, kad 91 proc. tėvų sutinka, kad turinys turi būti kas nors tokio, kuo visa šeima gali mėgautis kartu, o 90 proc. mano, kad bendras turinio žiūrėjimas padeda jiems stiprinti ryšį su vaikais. Taigi – tėvai labai aktyviai įsitraukia į vaikų turinio vertinimą ir naudojimą, čia jiems padeda ir dirbtinis intelektas. Gerai žinomi ir tėvų lūkesčiai tokiam turiniui: 79 proc. teigia, kad turinys turi būti tinkamas vaikų amžiui, 71 proc. nori, kad būtų vaizduojami pozityvūs šeimos santykiai, 67 proc. norėtų, kad turinys skatintų socialinius ir emocinius įgūdžius, 65 proc. vertina edukacinį turinį, padedantį pasiruošti mokyklai“, – pasakoja pašnekovė.
Tiesa, didelės įtakos turi ir vaikų pasirinkimai, o juos jau dabar lemia dirbtinio intelekto valdomi algoritmai, mokantys, kad turinys gali būti greitas, labai personalizuotas ir atitikti unikalius interesus bei poreikius. „Kartu dirbtinis intelektas atveria naujų galimybių ir vaikams, ir profesionaliems turinio kūrėjams – suteikti vaikams įrankius pažinti save, mokytis bendrauti su kitais ir augti ne tik informacine, bet ir emocine prasme“, – apibendrina S. Krasauskienė.
